O taip taip. Taip senai. Bet ateina laikas ir norisi vėl panirti, ten kur sava, šilta ir miela. Kiti šiais žodžiais įvardint namus. Gal ir tiesa. Nes dabar tikrai aš namuose, mama verda garuojančią kavą, tėtis sėdi šalia... Gera, ir tikrai labai gera. Kažkiek išsiilgta, BET. Bet kai viskas nauja ir neatrasta, vis dar įdomu. Naujas gyvenimas, naujas miestas, nauji žmonės, naujas ruduo, naujos šypsenos ir nauji paniurę veidai... Nauja širdis...ir naujai seni jausmai... Kurių, nėra. Ir nereikia... Sakytų bet kuris beširdis žmogus. Gaila, tai ne man.

O va šitaip. Gyvenimas dabar tikrąją žodžio prasme lekia... Spėju vis dar į tą sekundės tikslumo ritmą. Ir man tai patinka. Viskas, ko siekiau, vis ir pavyksta. Baisu prisikalbėti, bet negaliu ir nutylėti. Prabėgo suplanuota vasara su visais norais. Atėjo ruduo, eis laikas tolyn. Sieksiu ir gyvensiu. Taip. Gyvensiu. Nes ne man būti kažkur toli nuo savęs ir nuo kitų...