Laikas be laiko.

Laikas, kai galvodama nebežinau ką galvoju. Gyvenu šia minute. Laikas, kai lauki naujo gyvenimo laiko.

Neišnaudotos galimybės.

Neišnaudotos galimybės.

Gyvenime beveik visada ( būna išimčių kuomet tave veikia tam tikri, suvaržantys veiksniai ) gali rinktis. Gali sakyti TAIP arba NE. Ir gali visada sakyti TAIP. Pabandyk. Kiekviena atsiradusi nauja galimybė, nauja mintis. Imk ir sakyk jai TAIP. Neprašauk, nepatingėk. Net ir jei tai neatrodo realu, kodėl gi nepabandyti. Kiek visko prarandame tiesiog sakydami ( gal ) NE. O kam galvoti. Kai pradedi galvoti ir svarstyti atrandi daug minusų, tada suabejoji ir nuleidi rankas, surandi priežasčių, dėl kurių gali atsisakyti savo galimybių. O jeigu neatsisakytum, gal būt netyčia atsidūręs kažkur sutinki savo gyvenimo žmogų. Ai, bet tikrai, šią galimybę tu praleidai. Arba, nesusigundei pasiūlimu investuoti. Na žinoma, po penkerių metų ir netapai milijonieriumi. Kaip, kad tavo draugas, nepabijojęs išnaudoti pasitaikiusią galimybę dabar turi du namus ir tris mašinas. Bet žinoma, kalba ne apie pinigus, turtus. Kalba apie investicijas į savo tiek dvasinį tiek kasdienį gyvenimą. 

Pasižadėti sau svarbiausia. Ir sakyti sau bei kitiems TAIP. Gana abejoti. Užteks dvejoti. Pats metas motyvuoti save ir kitus. Nes tuomet kai baigiasi motyvacija ir noras gyventi geriau prasideda žiaurus ir realus gyvenimas. Be viso to, ką galėjai turėti ar be to, ko jau nebeturėsi. 

Leisk savo laiką atsakingai, bet kartu ir bėk neskubėdamas, bet palikdamas savo pėdsaką kitų akyse, protuose ir širdyse. Nelik nepastebėtas. Išnaudok tai ką suteikia gyvenimas. 

Motyvacija man, tau ir kitiems. Kad gyventi padėtų.

Žinoti. Norėti.

Aš labai noriu norėti. Noriu turėti, ko norėti. Kažko prasmingo. Ir noriu, turėti to, ko noriu. Ir matyt, aš noriu per daug. Tiesiog noriu pabusti iš pasimetimo sapno. Atsikelti ir pramerkus akis žinoti, kas ir kaip. Noriu, kad būčiau tik aš ir Tu. Ir noriu žinoti, kas esi Tu. Noriu norėti jausti tą jausmą. Kai neesi pasimetęs savyje. Kai žinai kokie žmonės supa tave. Aš nenoriu džiaugtis tuo, kas ne mano. Noriu suprasti, kad yra artima man. Noriu žinoti, be ko negali gyventi Tu. Arba aš tiesiog noriu ŽINOTI. Ir tikiuosi, kad mano širdis ir protas mokės atsirinkti, kas jai artima, o ką reikia pamiršti ir stumti tolyn...

Pakilti aukštyn. 

Surasti tai ko ieškojai.

Šokti link dangaus.

Sugauti Tavo akių žvilgsnį.

Niekad jo nepaleisti.

Būti savimi.

Mylėti save.

Nepaslysti, ir neapgaudinėti kitų.

Tiesiog kurti gyvenimą.

Gyventi gyvenimą.

Ir visada tikėti tuo ką darai.

Nenustoti sau kartoti.

Kad surasi save.

Ir galbūt rytoj.

Pasijusi laimingu.

Labas mielasis.

Nenorėjau ir nežadėjau Tau daugiau bent kažką priminti apie save. Bet. Šį tą radau pas save, tai kas Tavo ir manau Tu norėtum atsiimti. Pameni, kai mane skaudinai ir daužei man širdį, užsiliko va čia tas Tavo šaltas, metalinis plaktukas. Sakau visgi, gal norėtum susigrąžinti. Gal pravers ateityje kokiai kitai žmogiškai širdžiai sudaužyti. Ai, ir beje, dar užsiliko, tas daiktas, na kaip jis, plėštuvas, ar kas toks. Na tas, su kuriuo išplėšei visus mano jausmus. Ir dar kažkaip šalia vis mėtėsi Tavo laimės kupina šypsena, kai džiaugeisi man visą tai padaręs. Sakau, gal ir be jos dabar gyventi negali. Tad mielai grąžinsiu. Ne gaila ir nelabai norisi pasilikti. Visgi, užsilikusius daiktus reikia grąžinti, kad jie nekeltų prisiminimų.

Prašom. Nedėkok, nereikia, nenoriu to girdėti. Tiesiog žinok, kad Tu nevertas būti vadinamas iš didžiosios žmogaus raidės.

Su meile, Roberta.

Gyventi savo gyvenimą.

Žmogus gali įkvėpti kitą žmogų. Ne tik savo žodžiu, darbu ar emocija. Gali įkvėpti būvimu savimi arba tiesiog savo nuomonės ir nuostatų reiškimu. Dalintis savo mintimis - tobulas būdas bendrauti. Dalintis savo jausmais - tobulas būdas mylėti. Dalintis savimi - tobulas būdas gyventi.

Gyventi, tam, kad gyventum ir išgyventum kiekvieną dieną taip, kaip to nori. Reikia ir paliūdėti ir pasidžiaugti. Neužtenka gyventi neutraliai ir bėgti kartu su gyvenimo upės srove. Neužtenka vien stebėti kitus, neturėti nuomonės ir gyventi ramiai, be pakilimų ir nuosmukių, nebent nori to. Nori likti nepastebėtas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų. Tavo valia. Bet. Ar nepagalvoji, kad jeigu šiandien lyja - tau tiesiog tai nekelia emocijų. Arba tas pats lietus. Lyja, kai oras rudeniškas ir savotiškai bjaurus, tada tai tave slegia ir tiesiog mažina norą kažką veikti. O pagalvok, vasaros rytas, pati diena ar net naktis. Šiltas vasarinis lietus. Dieną žaidžiantis kartu su saule ir vaivorykštės spalvų spektru. Ar gi tai nekelia geros nuotaikos? Žinoma, kad taip, tiesiog kiekvienas dalybas neapsiriboja viena reikšme, jis turi keletą dviprasmybių. Tiesiog ir iš blogų dalykų, tam tikroje situacijoje galime išpešti daugiau džiaugsmo nei patys įsivaizdavome, kad galėtume tai padaryti.

Bet norint, kad šitaip nutiktų privalome nebūti stebėtojais, mes turime ir gyventi gyvenimą, dalyvauti jame, žaisti juo, kartu ir manipuliuoti, bet visada džiaugtis tuo, ką gyvenimas mums suteikia.

Laimės bagažas.

Mes gyvename nuolatiniu bėgimu. Ir laukimu. Tik laukiame nežinia ko. Gal saulėtos dienos? Gražios šypsenos? Gal tikimės pamiršti skaudžias akimirkas ir visada prisiminti tik, tas, dėl kurių po kūną lakstė šiurpuliukai... Vis einame, lekiame ir nežinome kurią minutę mums teks sustoti. Sustoti ir suprasti, kad pasaulis toks didelis, o tu jame tik mažas, galbūt niekuo neišsiskiriantis ir svarbiausia, vienišas, sutvėrimas. Supranti, kad tavo didelė širdis prisipildžiusi gerų jausmų gali ir likti užrakinta. Arba... Yra ir kita medalio pusė. Tu tas mažas sutvėrimas, bet ne vienišas. Jautiesi laimingas, kupinas prasiveržiančių saulės spindulių iš tavo širdies... Bet kažkodėl neskamba labai optimistiškai. Gal todėl, kad atrodo neįtikinama ir nepasiekiama ranka. Per toli man. Arba išvis, tai sukurta ne man. Gal būt kitiems, laimingiems žmonėms, kurie užsitarnauja laimę sau ir suranda su kuo ta laime dalintis. Turbūt kiekvienam savo ir į kiekvieno gyvenimą laimės trupinėliai atvažiuoja jiems nustatytu grafiku, kurį net ir veikdamas išoriniais veiksniais vargu ar pakeistum. Maršrutas Aš - Tu. Šis maršrutas turi daug stotelių. Kiekvienoje stotelėje reikia pasipildyti laimės ir meilės atsargas, kad kol keliausi nuo savęs, link manęs, neatkeliautum tuščias, o su pilnu bagažu svajonių ir jausmų man. Aš jau stoviu stotelėje, žiemą ir vasarą, ir kai saulė šviečia ir kai lietus lyja. Aš stoviu ir laukiu Tavęs. Nes tikiu, kad Tu atkeliausi.

Morning

Diena - kiekviena tokia vienintelė, savotiškai nuostabi arba nieko neypatinga.

Bet kiekviena diena, prasideda tarsi ritualu. Prasideda sunkiausiu ir galbūt pačiu švelniausiu bei trapiausiu dienos etapu - ryto vaizdais, garsais, kvapais, nuotaikomis...

Jau pirma akimirka, kada pramerki akis, gali nulemti visą tavo dieną.

Prasimerki ir supranti. Nauja kalendorinė diena, naujas apmąstymas po nakties sapno. Naujas laikas, galbūt naujos pažintys, nauji atsitikimai, naujos laimės ir nelaimės, nauji žvilgsniai, nauji postūmiai eiti į priekį.

Naujas žengtas žingsnis tolimesnio gyvenimo link...

Kavos ar arbatos aromatas pasitinka puikią dieną. Už lango tvyrantis rūkas, kupinas norinčių žaisti saulės spindulių... Galvoje jau tvinksinčios naujos dienos mintys ir idėjos. Štai, kas vos prabudusią pasitinka mane.

O kur dar neišsipildę sapnų vaizdiniai pasimiršta tvyrančių kvapų debesyse.

Ir rytos dainos, bet kurių, mano, kaip ir kitų rytas nebūtų niekuo ypatingas. Arba tiesiog tai nebūtų rytas.

Puikiam mano rytui !