Trys gyvenimai
Pirmas. Tada kai tu dar sau nemeluoji.
Tiki viltim, šokinėjančiom laimės akim.
Jauti, kad kiekvieną sekundę vis dar kvėpuoji.
Kartu su popieriniu likimu ir trapia mintim.
Žengi tolyn, lyg kylantis vėjas žengia aukštyn.
Eini, nesustoji, link laimės kelių.
Šauki iš džiaugsmo tarsi krentanti stiklo šukė žemyn.
Kaip tas nelemtas atsitikimas tarp nebūties valandų.
Antras. Pamažu tapti nebe tuo kuo buvai.
Matai, po džiaugsmo ašarų liudesys niekur nepabėgs...
Bet tu sugebi gyventi toliau, kaip gyvenai.
Nes žinai, kad praeis tik kelios minutės kol viskas atlėgs...
Leidiesi žemyn ir kyli, likimo duota dovana.
Net pradedi matyti spindulius saulės akių.
Ir tavo kūną užlpūsta neapsakoma ramuma.
Leidžianti užsimerkti ir tapti vėl mažu vaiku.
Trečias. Ir visada kartoju Tu. Tai netiesa.
Gyveni ne tu, gyvenu aš tavo gyvenime.
Tokia pasilklydusi savo mintyse ir net viena...
Neradusi išeities tamsiame rūko kelyje.
Melavau. Gyventi nėra lengva. Gyventi sunku.
Neliko auksinio gyvenimo laikrodžio, su mano auksiniu laiku.
Jį pakeitė laikas, kuriame man gyventi darosi per klampu.
Todėl aš vėl tampu kažkuo kitu.
