Telegrama.

Tiesiog pažvelk man į akis ir viską suprasi...
Atėjo laikas ir T A U, mano mielasis, parašyti telegramą. Taip, žinau, kad ją pravartu siųsti telegrafu, na bet leiskime pasireikšti mano fantazijai. Šią telegramą tu gausi iš paukščio su melsvomis ir šonuose baltomis plunksnomis. Nežinau ar būna spalvotų, bet aš įsivaizduoju.
Karvelis T A U atneš žinią nuo manęs...
Įžanga gan nebloga.Bet čia nei drama, nei romanas.Meiliai ir saldžiai aš mieliau šneku tiesiai, kad matyčiau akis.
Bet aš neesu griežta, aš tik žinau, kas man svarbu ir ko aš noriu. Aš noriu būti laiminga. Ir tu mane darai tokią!! Tikiuosi, kad džiaugiesi dėl to...Ir noriu, kad T U būtum laimingas.
Bet būkime teisingi, bet ir leiskime parodyti tai ko trokštame.Būkime savimi.
Kiekviena akimirka praleista kartu tampa brangiausia? Taip. Tampa. Tik , kad akimirkų mums trūksta.
Ir žinai, kad ir tamsoje, atsidaryk langą ir pažvelk, T U sulauksi mano laiškelio...

Siunčiu iš visos širdies ir su šiluma.
Klausausi tylos ir jau girdžiu T A V O balsą.

Tavo žmogutis.Tavo arbūziukas.

Laiškelis mano angelui;}

Kiekvienas mes turime savo Angelą.
Svarbu tik surasti JĮ.
Ir suprasti ,kad ten tikrai JIS.
O man atrodo aš jau radau.
JIS neišduos.Niekada neįskaudins.
JAM nereikės šypsotis per ašaras...
Nes JIS neleis verkti.JIS lieps šypsotis!
JIS visada išklausys.
Patars ir saugos tave.
JIS visada tave mylės angeliškai.
Tu turėsi priežastį dėl ko būti laiminga.
Tik pats tavo Angelas gali išmokyti tikėti angeliškumu...
Jų būna.Yra ir dabar.
Mano Angelas,jis yra.Egzistuoja.Tik to dar nežino, bet jau supranta...

Trys nelaimingiausios valandos

Trys šūviai į sielą
Palaužia ne mane vieną.
Jie bando sustabdyti ar net pakeisti,
O gal tik moko atleisti?

Trys dūriai į širdį
Lėti, tylūs, niekas jų negirdi...
Nebent netyčia tai pastebėjęs žmogus,
Kuris atiduotų viską, kad tik tau nebūtų skaudu.

Trys išriedėjusios ašaros
Sunkios, ilgesingos, bet mažos..
Bandančios išleisti blogas mintis,
Mokančios atsikratyti jų, ištraukti iš širdies.

Trys nelaimingiausios valandos
Iš pačio laimingiausio gyvenimo...
Trys nelaimingiausios valandos...
Praėjo ir po jų liko tik apmaudas...

(inlove)

Ir koks mielas tas gyvenimas, kaip tave supa mieli žmonės...

Norėdama užsimiršti, parsitempiau knygą.Sakė, įdomi..Nu gal po kito 100 psl.

Kad nuotaika pakiltų mama paruošė ledų su braškėmis ir keptais bananais..Vis norėjo parodyti, kaip žurnale jie išvaizdžiai patiekti. Tai nepasirodė skanu.Bet mamos padaryti buvo net puikūs!

Beje, jeigu kas nežinojot aš esu bloga.Aha.Bloga.(Jei turite kokių nusiskundimų rašykite)Bet jetau, kaip miela girdėti, kad aš bloga(nors taip interpretavau pati) iš pačio nuostabiausio žmogaus!!;*

Nesvarbu ką sako, girdžiu ką noriu.

Ir šiaip šiandien sulaukiau palinkėjimo geros vasaros ir pasakymo aš jau išvykstu...
Pastebėjau,išvažiuojat jūs visi.Nu ir keliaukit.

Bet kas išvažiuoja, o kas atvažiuoja.

Mr. Džeikob pasiskelbė efektingai, kad jau čia.Na va. Ir iš kart nuotaiką pakelia.Aišku efektingumas, kaip pati suprantu labiau skirtas ne man, nu bet jei jau abiems tai abiems.Ačiū ir už tai;}

Man atrodo dar savaitė ir vėl gyvensiu puiiiiiikiaiiiii!!!!

Pasiilgsiu!(vakar ištirpau..(inlove))

A.A. Batai.

Ponas Alfonsas Batas (draugų vadinamas Alfiu-red.past.) ir Ponia Adelija- Bato žmona.Graži šeima.Kaip ir pridera Ponas Alfis tamsas gymio, gal net pajuodęs, ar visai juodas, retkarčiais dulkių apsuptyje būna ir pilkas, bet vis dėl to, puikiai išsilavinęs ir savimi pasitikintis vyriškos giminės atstovas.Ponia Adelija- aristokratiško gymio dama. Aukšta, šviesios, neįrudusios, gan kreminio atspalvio odos.Pašonėje seginti žvilgančiu akmenėlių vėriniu. Nors iki tikrosios aukštuomenės(garsių dizainerių vardų-red.past.) jai trūksta nėrinių, gal baltų, juodų ar raudonų, bet savo žavesiu ji užgožia kitus.Štai taip atrodo Alfonsas ir Adelija Batai. Bet juos kartu pamatysite retai. Viešumoje jei kartu nesirodo. Gal ir norėtų, bet nėra tam galimybių, paprasčiausiai juos išskiria likimas (žmogus-red.past.).Namuose jei retkarčiais susitinka, bet ir tai priklauso nuo to pačio likimo. Būdami aktyvesni, gal po kelių šimtmečių, vėliau ar anksčiau, jie galės būti savarankiškesni ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Deja, ne dabar. Bet jei sakosi esą laimingi.Ir aš jais tikiu. Tik tyliai murmėdami jie pasakė, kad iki pilnos laimės ir šeimyniškos idilės jiems trūksta panelės ir ponaičio- Alfio ir Adelijos Batų atžalų....

Ar ir tau gera gyventi?

Praėjo dvi savaitės per kurias aš tapau dar laimingesnė ir dar įdomiau pradėjau žvelgti į aplinką, žmones..

Apie 3 kartus pykau ant vieno žmogaus, bet gal 20 kartų juo džiaugiaus . [Nu ir būk tu man sūleris]

Apie 2 dienas jaučiaus prastai, kvailai, mintimis bėgau namo, bet apie 3 dienas po to supratau kodėl taip dariau.[O vis dėl to atsakymo nežinau]

Apie 12 dienų baisiai mylėjau rožinio kambario kaimynę, ji buvo gera, gerai nusiteikus, miela, net draugiška ir jos apsimetinėjimai niekam nepakenkė.Bet 2 dienas pykau, pykau , pykau.[Gal keliauk tu toliau nuo manęs]

Apie 2 valandas nuobodžiavau, bet ir tas 2 valandas džiaugiausi jos švente.Ir nesvarbu, kad iki galo nebuvau.[Žiedlapiai tavo plaukų bangose]

Apie 15 minučių šiandien labai šypsojausi, pažvelgusi už kampo šypsausi vėl.[Šiandien tamsios, kitą kart baltos]

Apie daugiau nei 2 valandas per filmą, ir daugiau nei 1 valandą po jo sėdėjau žiūrėdama į vieną tašką ir negalvodama, kad per vieną iš tų nelemtų tv kanalų dar kada nors pamatysiu tokį filmą.[Emocijos liejasi per kraštus]

Apie 15 sekundžių pokalbio buvo labai miela ir linksma.Ačiū už sveikinimus.[O kur gėlės?Pokalbio pabaiga.]

Apie 100 kartų apsvarsčiau ir nusprendžiau- aš tikrai gyvenu geriau nei kiti.Gyvenu taip todėl, kad noriu taip gyventi.Tik todėl.




p.s. Ar ir tau gera gyventi lyjant lietui ir apniukus debesims?