114.

114 km.
Tai daug ar mažai?
Tai ilgas ar trumpas kelio atstumas?
TAI VISKAS AR NIEKAS?
Tai tu ar aš?
Ar mes abu??
Tai 114 km.

114 km.
Tai daug ar mažai?
Tai ilgas ar trumpas kelio atstumas?
TAI VISKAS AR NIEKAS?
Tai tu ar aš?
Ar mes abu??
Tai 114 km.

Virš raudonų stogų nardo juodos kregždės....
Jos kaip maži lėktuvėliai, tik turi širdį...
Mažos, bet jaučia...Kiekvieno norą pakilti..
Aukštai,kaip jos...Virš stogų raudonų...
Į alyvinį dangų....Ir niekada nenusileisti...
Aš noriu, aš trokštu..Jau niekada...
Tik būti tarp jų...Į alyvinį dangų...

Spalva juoda-išnyk iš tavo gyvenimo!!

Ei!!
Penktadienis!!
Visada būna gerai...Po blogo aišku..
Arbūziuko apsilankymas pagerino nuotaika...
Pasivaikščiojimas...
Pasisvečiavimas....
Skanios alyvuogės...su puikia arbata...
Ir puikūs karšti Agnės kepti sausainiukai su ledais....Skanu.
Signalai,kviečiantys surasti mūsų namus...
Ir dauug žmonių...
Muzika.
Aptarimai....
Gera atmosfera,man ten patinka!!!
Tapsiu nuolatiniu svečiu...
Labai šilllltossss grindys....
Ir šiaip tikiuosi kad jūs visi esate protingi..
Justuko mielos mintys...(Aš vis dar laukiu arbatos..)
Draugiškai nusiteikime.
Džiaukimės tuo ką turime dabar, o ne tuo ką norime turėti rytoj!!
Bus visko..o gyvenimas tik vienas....
Ir atsipalaiduokime...

Spalva juoda-išnyk iš tavo gyvenimo!!

MEDUS..MEDUS..MEDUS...

Nei žaliaakiai, nei mėlynakiai..

Tai.

• Kalbėk-išsikalbėk,bet neprisikalbėk.
• Klausyk-išklausyk,bet nepriklausyk.
• Mąstyk-išmąstyk,bet neprisimąstyk.
• Gyvenk-išgyvenk,bet nenusigyvenk.

111 metų diena.
Minčių šuoliai.
Daug minčių šuolių...Vien stiliaus klaidos...;D
Gerai, kad viskas jau parašyta...
Bet paskutiniu metu vieni kitiems užduodame daug retorinių klausimų...
Tu man,aš tau...ne tu man,ir tu man ir vėl tu man..Lyg aš būčiau kokia elektroninė užrašų knygutė, kuri gali tik atsakyti,atsakyti...
Bet visgi aš suprantu, aš neesu tuo,kuo mane tu laikai...
Retrospektyva, kaip pavyzdžiai čia būtina.
Tu-geras žmogus.
Tu jau šiek tiek leidi pailsėti nuo vienos ausyse svingiančios dainos...
Sugalvoji naują, tiksliau senai naują žodžių rinkinį..Nervini mus..Suprantu...
Ir ne gana to, ir Tu kitą puse dienos su savo žoduku nervini....
Po to aš permiegu ir mane nervina, bet kas..
Bet mano nervai stiprūs ir aš neesu pikta..
Jokių šaukiamųjų sakinių,tik ramus, žemas tonas...
Ir jokių žargonų kai suvalgai šaltą obuolių pyragą su ledais/grietinėlė.
Panaikini valios pastangas,taupyti ;DDDD
Bet toks gyvenimas...
Juk aplink kiekvienos būtybės, daikto ar sielos egzistencinė svarba turi mums visiems būti kaip vertybė.
Minčių šuolis.
Aš pavargstu, bet man tai patinka.Bet tai nepatinka mano tėvams.
Bet tai patinka man.Bet man nepatinka vitaminai.Bet tai patinka mano tėvams.
Bet salotas aš dievinu.
Bet daug eptitetų tu gali vartoti.
Tai miela...Žinok.
Ir deminutyvai neblogai...
Bet kuo mažiau simbolių ir metaforų.Jokių.Nulis.Didelis nulis.Sakrališkumo man jau gana.
Minčių šuolis.
Atsipalaiduokim,liko tiek nedaug.!!!!!
Epiforoms ir pakartojimams stop.


Ir tai tik tavo pasirinkimas.

• Gali Tylėdamas Šypsotis.

• Gali Šypsodamasis Tylėti.

ir?Ką darysi?

Gera!

Po keturių dienų mane užplūdo nežmoniška ramybė...Sielos palaima..Kažkas,kas gero lieka tik viduje.Taip,labai gerai.Tiksliau labai gera.Ramu.Ir gera.Pasigėrėjimas.
Atsigavo širdis ir siela...Ramybė.Išsvajota dvasinė ramybė.
Net keista,nes tokią ramybę tikėjausi patirti tik bent savaitę gyvendama pas vienuolius..ar dar kur..Kur tik aš ir tik aš.
Bet gal kam ir tikėtasi,o gal kam ir nee..Ji užlpūdo dabar,po pirmadienio,trečiadienio, ketvirtadienio ir penktadienio....
Antradienis išnyko.Gailimasi, bet neverta,laiko atgal neatsuksi..Gerai viskas taip kaip yra dabar....Ech.
Viskas prasidėjo nuo netikėto apsilankymo prie ežero....Beveik kaip iš jos pasakojimo...Tik trūko saulės ir saulėlydžio...
Bet net tas purškiantis lietus nesugadino visko...Ramu.Tylu.Girdisi tik vandens čiurlenimas...
Gal keletas ančių..Bet tik tiek...Ir širdies plakimas.Tik nežinau tavo ar mano.
Purškaintis lietus ir kelionė atgal...Trumpa,neilga.Daug nežadanti.Mažai tylos.Daug automobilių.....Skaudanti gerklė.
Ir visas likęs vakaras...Ech,tas dėdė.Blyn.Viena vakare niekada ten.Niekada.Kaimynas;D
Ir visas likęs vakaras...Ir niekada nepamiršim.Užkimęs balsas.Šlapios supynės.Šiltos supynės...
Ir tas trumpai ilgas atsisveikinimas....
Ahhhh.
Silpnavalė žaliaakė.
Tai tiek.
Tylu ir ramu.
GERA.

^^^
Ir dabar paskaičius viską ryte jau toks juokas suėmė.Vajetau,Robertai negera.
Viskas bus taip pat,kaip buvo.

Ne.

Neimk.

Neliesk.

Nejunginėk.

Nu pini.

Ką darai?

Neleidžiu.

Net negalvok apie tai.

Nebandai.

Sakai pabandysi?

Paskambinsiu.

Pamatysi.

Tai mano.

Mano vienos.

Net nebandyk.

Atšok.

Būk gera.

Geri žodžiai.

Man gaila.

Nelieti.

Nečiupinėji.

Negalvoji.

Sakau negalvok!

Nu nu.

Jei ne tai ne.

Girdi kas pasakyta?

Gretūni.

Dink.

Rimts.

Juk tokia gera sesi.

O dabar.

Nepavydėk sakiau.

Juk žinai.

Ne.

Viskas.

Taškas.

Einu.

Tu neleiti.

Tai mano.

Mano.

Mano.

Jis tik mano.

Vienos.

Nesidalinu.

Saugau.

Mano.

!

Aš irgi tave myliu.Bet vistiek ne.

Už lango lyja lietus...Prisikalbėjau.Aišku užtenka,pasidžiaugiau tris dienas ir gana.Atėjo metas,kai ten pasigadinti nuotaiką...Bet prisiminiau, jog as džiaugiuosi viskuo...Teks džiaugtis ir tuo visai nepavasarišku, o rudenišku, niūriu lietumi...Ne,ne teks, o aš džiaugiuosi...Bet visvien taip nyku,tylu...Bet aš džiaugiuosi, šypsausi viduje..Išorėje kažkodėl dar nepavyksta, bet nieko...Ateis vasara,bus šiltas lietus..Eisiu į lietų...Eisiu po lietum...Eisiu..Paskęsiu..Sušlapsiu...Bet džiaugsiuos...Lietus,tas beprotiškai garžus lietus...Beprotiškas,nes jis sudėtas ir begalybės lašelių...

Knyga,jau trečia mano rankose.Lietus ir į gerą...

Ir lietaus šokiai būna į gerą...

Ir lietus naktį smagu...

Ir stiprus lietus praskaidrina nuotaiką...

Ir pabandyti pamėgti lietų bus į gerą...

ech,saulė.

Lietus tik į gerą...

Ir tikrai lietus buvo į nes po lietaus ateina nepakartojama, pasakiška, žodžiais neapsakoma gaiva,kuri atgaivino mane....Atradau ją netikėtai..Džiaugiuosi,dabar vėl esu aš.Aš džiaugiuosi...Nepaprastas jausmas justi orą, pauksčius, jų dainų skambesį, krintančius nuo stogo lašus..Tai nepaprasta...Malonu..Atgaivina..
^^^

LEARN from yesterday*

LIVE for today*

HOPE for tomorrow*

O tu ten būtum?

44 akmenėliai stovi išdidžiai prieš mane.Keletas net įsižeidė, kad pavadinau juos akmenėliais.Juk jie jau visą amžių nugyvenę...Dešimtis kartų senesni ir labiau subrendę už mane...

Jie net visi skirtingi, o mes juos vadiname vienu vardu..Tai neteisinga jų atžvilgiu...O kaip reiktų juos vadinti???Žmogiškais vardais??Kažin,juk jie ne žmonės..Net nepanašūs,net visai kitokie...

Bet jei tie 44 akmenėliai virstų 44 žmonėmis.Tikrais,realiais ir neišgalvotais...44 Išdidūs žmonės stovinys prieš mane..Kas jie tokie būtų???

Ir ten stovėtum tu?O gal tu??Ar ateitum be kvietimo,nes lieptų širdis???....Gal...Bet kažin...O ar verta tikėtis?..Verta laukti,kol išsirikiuosit ir tylėsit??Nieko nesakysit??Aš sėdėsiu ir žiūrėsiu...O jūs??..Žiūrėsit į mane???O kam???Geriau užsimerkit...Bus man maloniau..Jūs tik įsivaiduokit, nes aš tapsiu nematoma,negirdima,nepastebima....Tik ten būsiu ir sėdėsiu..Egzistuosiu..Jūs tik jauskit mane..Tik jauskit..Nesvarbu, širdimi,siela ar dar kuo...Tik jauskit...Ir sustinkit kaip akmenys...Bet ne,tada jūs tapsit panašūs į tuos mano 44 akmenėlius...O gal ištiesų žmonės panašūs į akmenis???Kas žino...Bet tik blogas žmogus gali būti kaip akmuo....O aš nenoriu,kad priešais mane stovėtų blogi žmonės, noriu tik JŪSŲ...Tik tikrų žmonių ir gerų...Tik gerų...

Shhh.

Tamsų vakarą klaidžiojant gatve,
Aš dvejojau ar ieškoti tavęs gretimame skvere.
Mano širdis liepė pasukti link pilkos šviesos
Ten, už suvenyrų krautuvėlės nykios.

Reklaminiai stendai sekė mane atvirai
Liepė jausti, kad stebi iš tulumos tikrai.
Bandė įtikinti, kad ten nerasiu nieko gero
Nes šviesos žiburys gan greitai temo.

Tamsiosios paros dalies mėnulio atvaizdai
Sušildė mano mintis nelauktai.
Bet atsirandantis baisus garsas iš tylumos
Stingdė mano šešėlį kaip niekados.

Mano spartus žingsnis net pagreitėjo
Gal tai tebuvo tik ženklas likimo.
Leidžiantis įveikti savo dvejones ir baimes,
Ir suraste tave greičiau nei viskas baigės...

Po skęstančia saule išniro baltas mėnulis...

Po skęstančia saule išniro baltas mėnulis....
Taip tikrai,ir skęstanti saulė nuo šiol asocijuosis ir su dar vienu dalyku,taip pat baltu ir labai gražiu pavydu...
Skęstanti saulė, beprotiškas grožis...
Šią minutę ir prieš tai buvusias keturiasdešimt aštuonias valandas mano gyvenimas kaip skęstanti saulė...
Šįkart pavydžiu ir sau...
Dar kartą išmokau džiaugtis paprastais dalykais...Paprasčių paprasčiausiais...
Skaitoma neįdomi knyga, netapo įdomi, bet skaitosi lengviau...
Nepaprastas oras lauke...Nepaprastas,nes visada čia per ne sezonines atostogas mėgdavo palyti...O dabar.;}
Nepaprastas jausmas...
Nepaprasti atradimai..
Nepaprastas tikėjimasis, kad ji be manęs ilgai neištems..nes ir aš taip pat negaliu ilgai..Ir kai nepaprastai tikiesi,įvyksta tai ko norėjai...
Nepaprasti pasikeitimai,nes tik jei vėl sustiprina draugystę...
Nepaprastas laikas,nepaprastos keturios su puse valandos nepaprastame vakare...Skęstanti saulė,baltas mėnulis.
Beveik pilnatis,nepaprastu tikėjimu išpildanti paprasčiausius dalykus..Kurie virsta sutapimais..Arba visa tai vyksta ištikrųjų..Kas gali žinoti...
Mėnuli,tas kuris man iš dešinės prašau....
Ir aš vaikų mylima....Net labai;}}}}}Mažų vaikščiojančių kleckiukų,kuriems parodęs dėmesį paskui nebeatsiginsi..;}
Nepakartojami pašnekesiai...
Pakartojamas vakaras su tavim...Viskas nuo šiol bus pakartojama..Tik truks neilgai...
Bet džiaugiuosi viduje,nes bijau tai pasakyti garsiai...
Dėkoju ir džiaugiuosi...