Tai tik šiandien..

Tai diena, o ne ruduo.
Tai saulė ir žydras dangus.
Tai vasaros, pavasario palikimas.
Tai geros dienos pradžia...
Tai ko man ir mums reikia.
Mmmmm.
Šalta ten. Šilta čia.
Viskas suderinama.
Tik eik ir lauk.

Klausimas.

Kyla paprastas klausimas.
Gyveni sau ar dėl savęs? Gyveni kitiems ar dėl kitų?
Jei galėtum gyventi tobulai, gyventum dėl visų šių dalykų...Pasaulis žvelgiant mūsų akimis didelis, o mes mikroskopinė jo dalis. Bet be mūsų ir mūsų gyvenimo nebūtų pasaulio. Jis taptų tuščia erdve. Nieko. Tuštuma, erdvė, kurios nėra, nes erdvė negali būti sudaryta iš nieko.
Kiekvieno žmogaus gyvenimas- nuosmukių ir pakilimų kelias. Krenti- kyli, kyli-krenti. Taip jau yra. Kad ir kaip norėtum negali vien tik kilti. Be nuosmukių nebus ir pakilimų.
Bet kiekvienas siekiame savojo tikslo. Vienų poreikiai maži, jie gyvena, taip kaip nulemta likimo, o kitų dideli, tad stengiasi likimą aplenkti. Skuba iškilti.
Skubu ir aš. Noriu bandyti ir pajausti tai kas nauja, bet niekada neatsisakysiu tai kas sena. Turiu prieš kažką priimdama į savo gyvenimą patikrinti, nes kitaip gyvenčiau tik sau ir dėl savęs...

>>

Laikas skuba, lekia taip greit....
Tampi arba laimingesnis ar ne.
Bėgi bėgi, vėl...
Nauji atstoja senus..
O seni tampa atskirti ir pamiršti...
Ir gerai.
Gyvenkime geriau!

Spalio dvidešimt ketvirtoji.
Prognozė:
1. Nelabai gera diena.
2.Įtemptų nervų diena.
3.Nejauki diena.
4.Labai neįdomi diena.
5.Vienas nieko kažko nežadantis šeštadienis.

Mmmm.

Tu-vartotojas.

Kiekvienas daugiau ar mažiau esame vartotojas. Galėtume jais ir nebūti, bet gyvename tokioje visuomenėje. Jei tu ne vartotojas - tu niekas. O kas dabar nori būti nieku? Tikriausiai niekas...
Taigi esi vartotojas- esi bent viename lygyje aukščiau už nieką. Tu jau visuomenės dalis. Tu esi kažkas. Tu prisitaikęs ir beatodairiškai darai tai, ką daro kiti. Vartoji aplinką, save ir galiausiai kitus. Visų pirma pastebi. Tada apžiūri. Įtrauki. Tada "pririši". Pradedi vartoti. Suvartoji. Išmeti, bet gali ir pratęsti vartojimo galiojimo laiką pagal savo poreikius. Tai paprasta vartojimo instrukcija.
O vartotojas savanaudis? Ne. Vartotojai evoliucionavo. Iš savanaudiškumo tai pasidarė prisitaikymas, išnyko baimė būti kitų paniekintu. Vartotojai neturi sielos. Turi širdį, bet remiasi protu. Tai nieko išraiška? Juk protas diktuoja savo sąlygas. Mes joms paklūstame. Mes negeresni už stumdomas marionetes.
Tai kas mes? Vartotojai be sielos ar niekas, bet su protu?

!

Net ir genijus baltu ant balto rašyti negali.

Tobuli žodžiai tobulam žmogui.

Su meile, Roberta!

Taip seniai, taip išsiilgtai. Ne mano mielasis Drauge, pamirštas tu nebuvai. Tu turėjai keletą poilsio savaičių. Tikriausiai atostogavai. Ar buvau kur išlėkęs į šiltuosius kraštus....aš laukiau sugrįžtant...
Sugrįžai ir iškart. Aš apversiu tave savo bėdomis, išpasakosiu savo gyvenimo daleles, išdėliosiu jas visas juodo ant balto...
Gyvenimas puikus ir baisiai liūdnas. Kartais. Dažniausiai savaitės dienomis. Bet bus ir blogiau. Tiesiog dangus šią minutę toks tamsus..Rudeniškas..O taip reikia saulės šviesos, saulės šilumos... Reikia kažko daugkartinio...Reikia meilės. Ir ne man vienai... Reikia rudens vakarais, kad kas arbatos išvirtų ir atneštų...Yra. Atneš. Gal. Kas nors. Bet ne vieną kartą. Reikia, kad šypsotųsi kasdien..Einat gatve..
Prašau už du. Iškart. Man gali jos kliūti ir mažiau. Aš nesupyksiu. Prašau ne sau konkretaus. Man dar nežinia...Prašau ramybės ir puikaus miego. Prašau tos šilumos..Tik jos man reikia. Ir dar sugrįžti mintimis ir eiti pirmyn. Sukti laikrodį atgal, bet ne per toli. Nes dabar yra geriau nei buvo...
Prie meilės ne sau, prašau atvirumo saujelę...Ir pokalbių.