Taip seniai, taip išsiilgtai. Ne mano mielasis Drauge, pamirštas tu nebuvai. Tu turėjai keletą poilsio savaičių. Tikriausiai atostogavai. Ar buvau kur išlėkęs į šiltuosius kraštus....aš laukiau sugrįžtant...
Sugrįžai ir iškart. Aš apversiu tave savo bėdomis, išpasakosiu savo gyvenimo daleles, išdėliosiu jas visas juodo ant balto...
Gyvenimas puikus ir baisiai liūdnas. Kartais. Dažniausiai savaitės dienomis. Bet bus ir blogiau. Tiesiog dangus šią minutę toks tamsus..Rudeniškas..O taip reikia saulės šviesos, saulės šilumos... Reikia kažko daugkartinio...Reikia meilės. Ir ne man vienai... Reikia rudens vakarais, kad kas arbatos išvirtų ir atneštų...Yra. Atneš. Gal. Kas nors. Bet ne vieną kartą. Reikia, kad šypsotųsi kasdien..Einat gatve..
Prašau už du. Iškart. Man gali jos kliūti ir mažiau. Aš nesupyksiu. Prašau ne sau konkretaus. Man dar nežinia...Prašau ramybės ir puikaus miego. Prašau tos šilumos..Tik jos man reikia. Ir dar sugrįžti mintimis ir eiti pirmyn. Sukti laikrodį atgal, bet ne per toli. Nes dabar yra geriau nei buvo...
Prie meilės ne sau, prašau atvirumo saujelę...Ir pokalbių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą