Jaučiuosi reikalinga tiems, kuriems neturėčiau. O tiems, kuriems norėčiau ir turėčiau būti reikalinga paprasčiausiai sulaukiu tylos. Arba nesulaukiu beveik nieko. Tartum atsitrenkčiau į sieną ir ... nieko. Lauki, lauki ir nesulauki ko norėtum ir tikėtumeis. Brangiausi žmonės apleidžia tave.


Kodėl gera diena negali būti gera visomis prasmėmis? Ar noriu per daug?