2011 m. gegužės 31 d., antradienis

mylėti savaip.

Kas yra meilė?
Drįstu teigti, jos nėra. Gal buvo, gal bus. Bet dabar ji pasiklydusi kitoje dimensijoje, kažkur pasislėpusi plaikstosi tarp galaktinių ūkų ir nežada sugrįžti. Ji toli, už nesuskaičiuojamų šviesmečių. Ji ne man ir ne šiandien. Jai gerai ten, kur ji yra dabar. Beje, gerai ir man.
 Bet vis dėl to, meilė. Gražus žodis, turintis gilią prasmę, nors daugelio įžvelgiamas labai paviršutiniškai. Meilė turėtų teigti džiaugsmą, bet dažnai kelia liūdesį. Tai teigiamas dalykas su labai daug negatyvių išimčių. Svarbiausia, kad teigiamas, juk nieko nėra per daug tobulo, o ir meilė tobula būna tik filmuose. Tik deja, ji būna suvaidinta. Žinoma, gali ir gyvenime suvaidinti savo filmą, savo pasakišką meilę. Tik viskas, kas turi gražią pradžią, ne visada turės tokią pat puikią pabaigą. Ir aš kalbu optimistiškai, nes tikiu, kad meilė - tai rūpestingumas ir svarba vienas kitam. Tai kaip šiltas apkabinimas žiemą, siaučiant pūgai, tai kaip šaltas atokvėpis karštą vasaros dieną. Tu gali džiaugtis meile visur, jei myli pats. Tada meilė tampa neatsiejama gyvenimo dalimi. Visur kur eini matai meilę. O ir Tavo veide ji atsispindi. Netiki? Pasiklausk praeivių, jie Tau pasakys, kad švyti ir paklaus ar neesi įsimylėjęs. O tada meilė nebus dalis Tavo gyvenimo filmo, nebus suvaidinta, nes bus tikra. Įsivaizduok. Gal kada pasiseks ir Tau surasti savo meilę.
O dabar neatitolk nuo realybės. Dalink šypsenas, džiaukis gyvenimu. Ne meile jis lemtas. Gyventi dėl savęs kartais net geriau, nei gyventi dėl kažko kito. Ir apsidairius aplink savo mažą pasaulį suvoki, kad supantys žmonės Tave tikrai myli. O juk ir Tu juos myli, savaip, bet myli. Vienus labiau, kitus mažiau. Bet svarbiausia parodyti tai, kad niekada nebūtų per vėlu.



Komentarų nėra: