Kopi kalnais ir leidiesi slėniais. Tvirta, kaip mūro siena, nepalaužiama ir pasimokiusi iš klaidų. Su šypsena plačia meluoji, tam, kad įrodytum, jog tu nepalenkiama. Stipri, brendi prieš vėjo blaškomą srovę, neapsigauni kitų nuolankiu žodžiu. Pavasario saulėj eini ranką ištiesus, tam kad apkabinti galėtum tik žmones brangius. Gali apgaudinėti, gali meluoti. Svarbiausia tikėti tuo, kuo tiki širdis. Jei sako eiti, turi eiti, jei liepia sustoti, privalai sustoti, svarbu tikėti, sveikas protas, čia jau nesvarbu. Kartais širdis žino, kartais meluoja, svarbiausia, kad migla nedengtų tavo dieviškų akių. Stipri ir tikinti geresniu rytoju gali žengti tiesiai ir išvengti aplinkelių. Juk pats kuri, tai ką nori kurti ir nesitikėk, likimas apdovanoja vienetus. Nori gyventi geriau, kurk savo gyvenimą. Turi svajonių, tai ne tik svajok, bet jas ir įgyvendink. Svajonės dūšta - skaudu. Bet svajonėmis gyvenimas nesibaigia. Nepasisekė šiandien, gal pasiseks rytoj, po metų, kažkada. Kažkada gyvenime aplankys laimė, tik iki tol nenustok mąstyti ir jausti, Gali pasirinkti, tik nenustok. Šiam gyvenime tau neužteks vien egzistuoti, na žinoma, jei sakai, kad užtenka, pirmyn, tavo kelias baigiasi dar net neprasidėjęs. Pagalvok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą