Trys nelaimingiausios valandos

Trys šūviai į sielą
Palaužia ne mane vieną.
Jie bando sustabdyti ar net pakeisti,
O gal tik moko atleisti?

Trys dūriai į širdį
Lėti, tylūs, niekas jų negirdi...
Nebent netyčia tai pastebėjęs žmogus,
Kuris atiduotų viską, kad tik tau nebūtų skaudu.

Trys išriedėjusios ašaros
Sunkios, ilgesingos, bet mažos..
Bandančios išleisti blogas mintis,
Mokančios atsikratyti jų, ištraukti iš širdies.

Trys nelaimingiausios valandos
Iš pačio laimingiausio gyvenimo...
Trys nelaimingiausios valandos...
Praėjo ir po jų liko tik apmaudas...