Po keturių dienų mane užplūdo nežmoniška ramybė...Sielos palaima..Kažkas,kas gero lieka tik viduje.Taip,labai gerai.Tiksliau labai gera.Ramu.Ir gera.Pasigėrėjimas.
Atsigavo širdis ir siela...Ramybė.Išsvajota dvasinė ramybė.
Net keista,nes tokią ramybę tikėjausi patirti tik bent savaitę gyvendama pas vienuolius..ar dar kur..Kur tik aš ir tik aš.
Bet gal kam ir tikėtasi,o gal kam ir nee..Ji užlpūdo dabar,po pirmadienio,trečiadienio, ketvirtadienio ir penktadienio....
Antradienis išnyko.Gailimasi, bet neverta,laiko atgal neatsuksi..Gerai viskas taip kaip yra dabar....Ech.
Viskas prasidėjo nuo netikėto apsilankymo prie ežero....Beveik kaip iš jos pasakojimo...Tik trūko saulės ir saulėlydžio...
Bet net tas purškiantis lietus nesugadino visko...Ramu.Tylu.Girdisi tik vandens čiurlenimas...
Gal keletas ančių..Bet tik tiek...Ir širdies plakimas.Tik nežinau tavo ar mano.
Purškaintis lietus ir kelionė atgal...Trumpa,neilga.Daug nežadanti.Mažai tylos.Daug automobilių.....Skaudanti gerklė.
Ir visas likęs vakaras...Ech,tas dėdė.Blyn.Viena vakare niekada ten.Niekada.Kaimynas;D
Ir visas likęs vakaras...Ir niekada nepamiršim.Užkimęs balsas.Šlapios supynės.Šiltos supynės...
Ir tas trumpai ilgas atsisveikinimas....
Ahhhh.
Silpnavalė žaliaakė.
Tai tiek.
Tylu ir ramu.
GERA.
^^^
Ir dabar paskaičius viską ryte jau toks juokas suėmė.Vajetau,Robertai negera.
Viskas bus taip pat,kaip buvo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą