Kartais kažką prisiruošti padaryti neužtenka vien noro. Reikia kitų paspirties, reikia drąsos. Kartais sunku prieti, ištarti žodį. Kartais abejoji dėl to ką pasakai ir padarai. Juk išsakytų ar išrašytų žodžių negali imti lengva ranka ir ištrinti. O būtų taip paprasta atsukti laiką atgal ir galbūt padaryti viską kitaip. Arba, o kaip būtų gerai jeigu galėtume blogas akimirkas išgyventi iš naujo ir žinoti, kad galime viską pakeisti. Gal vieną kartą sustoję ir suabejoję tinkamu sprendimu, kitą kartą bandytume daryti visiškai priešingai. O kaip būtų paprasta jeigu gyvenimas būtų paprastas. Bet ne kiekvienas moka jį taip apsisunkinti, ne kiekvienas moka netyčiomis susikurti tiek sudėtingų situacijų, kurios tikrai nežavi neigiama baigtimi. O kaip būtų jeigu būtų. Bet tai, kas padaryta, pasakyta jau užtvirtinta pačio likimo. Vienintelė išvada - taip turėjo būti. Nesigilinant ir neiškant atsakymų kodėl viskas taip, kaip yra dabar būtų tiesiog per daug lengva ir per paprasta. Kam įdomu gyventi gerai, ramiai ir laimingai? Tikriausiai ne man. Gyvenimas darosi kupinas nuotaikų, kurias tai iš vienos tai iš kitos pusės blaško neatsitiktinis vėjas. Ir net ne vienas. Visas gūsis to, kas tuo pačiu suteikia laimės, bet taip pat ir apsunkina gyvenimą. Bet argi kažkada aš ėjau lengviausiu keliu. Žinau atsakymą puikiai - tikrai, kad ne.
O dabar gyventi su tyla. Tam, kad rasti pasitikėjimą savimi ar kažkuo kitu, kad įsiklausyti į tylą, gal ji žinos, kaip viską daryti tinkamai. Kaip žengti teisingu keliu. Pavargau eiti ne ten, kur gera. Noriu surasti tai ko visą gyvenimą ieškau. Arba bent jau suprasti ko man reikia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą