įsiklausyk

Vienas po kito, iš lėto

Žodžiai suranda savo vietą

Ramiai, tyliai, lyg lietus krito

Ant išdžiuvusio nuo tylos asfalto.

Sustingę lietaus lašai

Sudėlioja viską į savo vietas

Užrašo žodį po žodžio,

Tam, kad sakinys įgautų teisingas prasmes.

Blėstantis šaltis, nežinomybės dvasia

Leidžia truputį lengviau atsikvėpti

Ir iš niekur atsirandanti akivaizdi tiesa

Priverčia nustoti į viską giliau žiūrėti.

Paprasti žodžiai ne visada pasako tiesą,

Tik įsiklausyk kas skamba tyloj

Taip norėdamas išrėkti pasaulį visą

Pasakai mažiau, negu privalai.

Kvėpavimas įgauna pagreitį

Sunku susivokti, sunku patikėti kažkuo.

Aplenkus mintis ateina vidinė tyla

Ir sustingsta lyg šaltis atšiaurus.

Palietęs ranka, palieti mintis

Priverti neišsakytas mintis paversti veiksmu

Eiti į priekį tam, kad gyventi

Kartu ar atskirai, tikriausiai jau nebesvarbu...