Man atrodo, kai M.V. nėra šalia, aš truputį suskystu,pasidarau šiek tiek per saldi, nebegalvoju, kad mano ateityje mokslai, mokslai, studijos, darbas...Bet svarbiausia, kad aš eisiu ten kur noriu ir būsiu tuo ko noriu.Ištrūksiu iš čia, paliksiu visus, bus sunku, bet paliksiu, sieksiu savo svajonių. Svarbiausia norai ir svajonės, ir įkvėpimas... Jis buvo išėjęs ilgų atostogų, retsykiais užsukdavo. Užsuko ir šiandien. Sumaišė visas mintis.Jis kartais nori išsiveržti ir man tai patinka.Tik dažnai jam išsiveržus, pradėjus veikti, gan greitai ir užgęsta. Tam reikia kantrybės ir daug laiko.Gal man susiimti ir siekti tai ko visada norėjau...Paprasčiausiai pradėsiu vėl. Sąsiuvinys netoliese, pieštukai čia pat, o po ilgo laiko minčių begalė..Dar pavarčius keletą atsitiktinių žurnalų iš kart kyla minčių.Tik pasitikėjimą savimi kažkur turiu nukišusi toli toli...Bet virpuliukai vis dar yra. Liko metai apsisprendimo ir metai darbo.Dviem frontais.Bet geriau visada turėti du kelius, dvi išeitis.Taip esi užtikrintesnis.. Atsikvėpiu ir kimbu į darbą.Pirmiausiai užtenka viską patobulinti.Pamažu ir viskas bus kaip buvę...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą