Kada žmogus būna laimingas?
Vakar? neee. jam ir vėl buvo kažkas negerai, jis rado dėl ko padejuoti, jį slegia smulkmenos, nors jis sveikas, niekuo nesiskundžia turi po dvi kojas ir rankas. Ji protingas, apsuptas draugų, šeimos, meilės, bet jis nelaimingas, nes jo gyvenime vis nutinka kažkas blogo. Jis išsigalvoja.
Šiandien? nee. Jis tikrai nebuvo laimingas, nes sako, kad šiandiena dar nesibaigė ir jam nutiks kažkas blogo. Jis nuliūdęs, nes gal kažkas suteikė jam per mažai dėmesio ar nepasakė, taip laukto žodžio. Jis turi šeimą, artimuosius. Bet jis nelaimingas.
Rytoj? taip. Jis sako, kad rytoj išauš nauja diena ir jis bus laimingas. O kodėl? Ir pats nežino, gal supras ir apmąstys, jog būti laimingam tereikia tiek ne daug. Truputis rūpesčio ir meilės. Paguodos ir artumo. Tu juk turi viską. Turi kur gyventi, turi kuo džiaugtis, tu gali mokytis, tobulėti, siekti gyvenimo tikslų. Bet tu tikrai žinai, kad atėjus rytojui tu ir vėl sakysi, kad esi nelaimingas. Kas tai? Prigimtis. Nemokėjimas džiaugtis ir dalintis tuo ką turi. Tai taip paprasta ir niekas o pakeisti negali, nebent tu pats.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą