Ateitis?
Ją kuriame, tik mes patys. Žinau, kad tik pati galiu iš ateities tikėtis to ko norėčiau, bet visada pasilieku saujelę atsitiktinumo ir tos beprotiško netikėtumo, kad gali gyvenime nutikti visko.
Todėl, laimingas turi jaustis dabar, bet niekada nepamiršti, kad rytoj tavo laimė gali susikrauti lagaminus ir iškeliauti. Laimės nesuriši grandinėmis prie savo širdies. Jei galės, ne, jei ji norės, ji pabėgs. Bet tai ateitis.
O gal ji bus ir kitokia. Niekas nežino. Niekas, kad ir kaip kartais to norėtųsi, nes baisu kažką pradėti, kai nežinai ar tai baigsis laimingai. Niekas mes nenorime būti įskaudinti, tad turime žvelgti tiesai į akis. O atvertos akys, atverta širdis. Ir labai norėtųsi, kad ji niekada neužsivertų dėl skausmo, pykčio ar užmaršties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą