Lašai.

Rudeninis lietus aplenkė mane
Jis paglostė tik sudaužytas laiko šukes.
Palietė jas savo švelnia ranka
Bet nepastebėjo manęs tarsi aš būčiau rūke.

Aš tikėjausi sužinoti kas slepiasi po lietaus lašais
Bandžiau atspėti koks jausmas būti jų paliestais.
Bet tvyrojusi aplink mirtinai spengianti tyla
Nuslopino mano troškimus staiga.

Ir žvilgsnyje išliko tik sudužęs laiko stiklas
Aplietas žėrinčiais lašų kristalais,mažais ir nespalvotais.
Aš sekiau šį vaizdą ir bandžiau eiti link jo artyn,
Bet lietus baigėsi ir lašai nugrimzdo žemyn...