.

Jis tarsi šešėlis atradęs mane
Nuskandinęs mano skausmą nakties tyloje

Mėginęs prikelti sielą naujai gyvybei
Tačiau suprato, kad norint tai padaryti jam trūks kantrybė.

Aplink mėgino barstyti žiedlapius rausvos lemties
Pažadinti pasislėpusį gerumą iš mano širdies,

Mėgino parodyti, kad gyventi verta
Nes mylintis žmogus gyvena vieną kartą.

Jis mėgino, mėgino, mėgino ir jam pavyko

Nuskinti mažus žiedus nuo mano medžio likimo.
Ištrynė visas kančias iš galvos ir iš krūtinės
Nepalikęs neiko, kas slėgtų mano sielą begalinę.