Mes gyvename nuolatiniu bėgimu. Ir laukimu. Tik laukiame nežinia ko. Gal saulėtos dienos? Gražios šypsenos? Gal tikimės pamiršti skaudžias akimirkas ir visada prisiminti tik, tas, dėl kurių po kūną lakstė šiurpuliukai... Vis einame, lekiame ir nežinome kurią minutę mums teks sustoti. Sustoti ir suprasti, kad pasaulis toks didelis, o tu jame tik mažas, galbūt niekuo neišsiskiriantis ir svarbiausia, vienišas, sutvėrimas. Supranti, kad tavo didelė širdis prisipildžiusi gerų jausmų gali ir likti užrakinta. Arba... Yra ir kita medalio pusė. Tu tas mažas sutvėrimas, bet ne vienišas. Jautiesi laimingas, kupinas prasiveržiančių saulės spindulių iš tavo širdies... Bet kažkodėl neskamba labai optimistiškai. Gal todėl, kad atrodo neįtikinama ir nepasiekiama ranka. Per toli man. Arba išvis, tai sukurta ne man. Gal būt kitiems, laimingiems žmonėms, kurie užsitarnauja laimę sau ir suranda su kuo ta laime dalintis. Turbūt kiekvienam savo ir į kiekvieno gyvenimą laimės trupinėliai atvažiuoja jiems nustatytu grafiku, kurį net ir veikdamas išoriniais veiksniais vargu ar pakeistum. Maršrutas Aš - Tu. Šis maršrutas turi daug stotelių. Kiekvienoje stotelėje reikia pasipildyti laimės ir meilės atsargas, kad kol keliausi nuo savęs, link manęs, neatkeliautum tuščias, o su pilnu bagažu svajonių ir jausmų man. Aš jau stoviu stotelėje, žiemą ir vasarą, ir kai saulė šviečia ir kai lietus lyja. Aš stoviu ir laukiu Tavęs. Nes tikiu, kad Tu atkeliausi.
1 komentaras:
"Maršrutas Aš - Tu. Šis maršrutas turi daug stotelių. Kiekvienoje stotelėje reikia pasipildyti laimės ir meilės atsargas, kad kol keliausi nuo savęs, link manęs, neatkeliautum tuščias, o su pilnu bagažu svajonių ir jausmų man. Aš jau stoviu stotelėje, žiemą ir vasarą, ir kai saulė šviečia ir kai lietus lyja. Aš stoviu ir laukiu Tavęs. Nes tikiu, kad Tu atkeliausi."
Neapsakomai nuostabi pastraipa.
Rašyti komentarą